BLOGas.lt
Naujausi įrašai
  Lėktuvų bilietai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Cirkas Europos aikštėje


Nebuvau ten šiandien. Ir džiaugiuosi. Turbūt būčiau prirašyta prie statistinių vienetų, kurie palaiko reformą. Teisingai, tie, kurių ji nepalies, rėkia visa gerkle, kad viskas super. Aaa.. galbūt ne visi supranta apie ką kalbu, tai štai jums nuoroda: http://www.delfi.lt/news/daily/education/article.php?id=21249162. Tai va, dabar paaiškinu, kodėl visa tai laikau cirku. Visų pirma, man juokingi yra pasakymai, kad studentai patys organizavo renginį be jokios ŠMM pagalbos. Tikrai? Tada gal kas nors man paaiškins: IŠ KUR STUDENTŲ ORGANIZACIJOS IMA PINIGŲ TOKIEMS RENGINIAMS?! Galime daryti prielaidą, kad muzikantai šiais krizės laikais neprašo honorarų, bet lieka techniniai dalykai - aparatūra, apšvietimas ir t.t. Jiems įrengti reikia darbuotojų. Kažkaip netikiu, kad jie dirbo už dyką. O jeigu šį cirką, vis dėlto, rengė ŠMM (kas labiau tikėtina), spėkite, už kieno pinigus jie tai darė?

Man kvepia propaganda. Panašu į sovietmetį, kai buvo surenkamos grupelės žmonių valdžios sprendimams palaikyti ir sakyti, kad jie tiesiog pasakiški (kad ir kokie nelogiški jie būtų). Kam šito reikia? Kam šito reikia, jeigu Švietimo ir mokslo ministro manymu, ši reforma yra vaistas nuo visų aukštojo mokslo ligų? Ar jis mano, kad tas faktas, jog keli studentėliai ir jų organizacijos pašokinės ir pasidžiaugs tokia reforma, įtikins visus, kad ji yra teisingiausia? Šioje situacijoje jis nevykusiai prašovė.

Kitas dalykas - keista dėl Prezidento Adamkaus. Viename iš DELFI.LT komentarų rašoma, kad jį “vėl apgavo patarėjai”. Taip, taip… caras geras, tik jo patarėjai blogi. O dar keisčiau dėl studentų organizacijų. Juk jie turėtų atstovauti MUMS ir TIEMS, kurie stos į aukštąsias mokyklas. Tiesa? O ką jie daro? Atstovauja ŠMM savo koncertuose.
Nemanykite, kad aš esu prieš reformą. Ne. Aš tiesiog esu prieš šitokią reformą. Nesu iš tų, kurie naiviai tikisi, jog tas faktas, kad dėstytojas X nuo šiol gaus didesnę algą, pakeis tą faktą, kad jis neišmano savo dalyko ir dėsto iš knygos (kurią puikiausiai galima būtų savarankiškai perskaityti). Tiesa, yra tokių dėstytojų, kurie tikrai išmano savo dalyką ir studentams perduoda geriausią savo patirtį - tokių mažuma. Norisi tikėti, kad po tokios reformos pakils studijų kokybė, bet netikiu. Netikiu ir taškas.

Manau, Lietuvoje problema yra mąstymas, kad kiekvienas žmogus privalo turėti aukštojo išsilavinimo popierėlį. Ir tą popierėlį čia miniu tikrai tikslingai ir sąmoningai. Juk dabar visi jį turi, dėl to jo vertė automatiškai krenta. Turime pripažinti, kad ne visi sukurti mokslui. Yra žmonių, kurių stiprioji pusė - fizinis darbas. Ir čia nėra nieko gėdingo! Pagalvokite, kokios mūsų gatvės būtų be jų tvarkytojų. Manau, reikia panaikinti didelę dalį Lietuvos “universitetų”. Pats žodis “universitetas” yra kilęs iš žodžio “universalus”. Ką reiškia šis žodis, manau, žinote. O kurioje vietoje universalūs yra pvz. VPU ar MRU? Jokiu būdu nesiūlau jų panaikinti, bet jie tikrai neturėtų būti universitetais. Ir, vėlgi, nėra čia nieko blogo! Dar vienas dalykas - reikia mažinti studentų skaičių ir vietų skaičių. Jeigu į informatikos specialybę įstoja žmogus, kuris iš matematikos mokyklinio brandos egzamino gavo 5 - atsiprašau, bet tai yra absurdas. O kiek kiekvienais metais visi “universitetai” kartu išleidžia teisininkų? Man atrodo, kad studentas šiuo atžvilgiu yra paskutinėje vietoje - svarbiausia pritraukti kuo daugiau pinigų į universitetą. O kas bus dabar? Dabar bus dar blogiau, nes šios reformos visa esmė ir yra PRITRAUKTI KUO DAUGIAU STUDENTŲ, KAD GAUTUM JŲ “KREPŠELIUS”.

Nesuprantu, kodėl mūsų valstybėje visą laiką pradedame nuo kito galo. Visą laiką pradedama nuo pinigų. O kur garantijos? Nemanau, kad mokslas turi būti nemokamas. Bet taip pat nemanau, kad mokyklinukui, ką tik išėjusiam iš mokyklos, reikia užkrauti ant galvos paskolą su 6.5 proc. palūkanų. Aukštasis mokslas turi būti ne turtingųjų, o gabiausiųjų privilegija.

Beje, tas koncerto šūkis “Dabar arba niekada” labai jau simbolinis. Studijuoji dabar… arba niekada!

Tam, kurio marškiniai NE SAMDINIO


Tiesiog trūksta žodžių. Mano širdis kupina pykčio ir didelio nusivylimo. Žinojau, kad bus panašiai, bet nežinojau, kad bus taip apgailėtina. valinskas žadėjo ateiti ir palinksminti tautą - tą jis dabar ir daro. Tik tai yra juokas pro ašaras.
Aš pasipiktinau, kai perskaičiau štai šitą dalyką:

,,Naujoji „politikos“
(kabutės būtinos) žvaigždė Arūnas Valinskas BNS, bene vienintelės
žiniasklaidos priemonės, kuri moka ne autorinius, o normalius
atlyginimus su dabar maksimaliu 24 proc. tarifu, taigi ir įmokas
“Sodrai”, vadovui ir puikiam žurnalistui Artūrui Račui TV laidoje
viešai teškia: „Esi samdinys. Marškiniai išduoda“. Va taip. Esi tas,
kas atrodai. Ir nebesvarbu, kas esi.” (Aušra Maldeikienė, šaltinis Delfi.lt).

Kaip šitam žmogui, kuris politikoje yra NIEKAS, apsiverčia liežuvis taip kalbėti?! Artūras Račas yra pavyzdys daugeliui politikų, taip pat žurnalistų ir paprastų žmonių. Labai gerbiu šitą žmogų, visada įsiklausau į jo nuomonę. Bet ne apie jį. Norėčiau pakalbėti apie tą didžiai (ne)gerbiamą trečiąjį asmenį valstybėje (gėda Lietuvai, didelė gėda).

Visų pirma, leiskite paklausti: o kas yra valinskas? Daugeliui jis yra tas pats šoumenas, linksminęs tauta TV ekranuose. O dabar? Dabar jis Seimo pirmininkas? Kas yra Seimo pirmininkas? Seimo pirmininkas nėra Seimo vadovas! Apie tai rašo Vytenis Povilas Andriukaitis čia.
Bet kodėl tada šis žmogus elgiasi taip, lyg būtų ne tik Seimo vadovas, bet ir Lietuvos prezidentas? Jis ne tik jaučiasi turintys teisę nurodinėti kolegoms, su kuriais žurnalistais kalbėti su kuriais ne (pasak Salamakino), taip pat jis įvedinėja neregėtus apribojimus žurnalistams, šie apribojimai iš esmės pažeidžia žodžio laisvę.
Tik pamanykite, ponas valinskas įvedė draudimą filmuoti tualetuose. Leiskite paklausti: ar kas nors kada nors tuose tualetuose yra filmavęs? Ar parodęs nors vieną reportažą? Aš asmeniškai nemačiau. Tad tokie apribojimai yra absurdiški, jais buvo siekiama atkreipti dėmesį ir pažeminti žurnalistus (tikruosius, pabrėžiu) kad tie, neturėdami ką veikti, landžioja tualetuose ir tik filmuoja, fotografuoja, įrašinėja. Absurdas!
Iš esmės kiekvienas būsimas politikas yra susipažinęs su tuo, kad teks būti viešumoje. Keista, kad p. valinskas taiko dvigubus standartus. Kaip jums tai, kad į jo sveikatos patikrinimą buvo sukviesti žurnalistai? Dėmesio žmogučiui reikia? Ar tik nepasijautė jis pirmuoju asmeniu valstybėje? (apsaugok Viešpatie mus nuo tokios nelaimės!) O kai ateina laikas kalbėti apie RIMTUS, pabrėžiu, RIMTUS ir visiems labai rūpimus klausimus, valinskas nori, kad žurnalisto nei kojos nebūtų ten, kur tie klausimai bus svarstomi. Taip, klounada. Pasilinksminkime, gaukime dozę dėmesio, tegul mus pafilmuoja visokios bulvarinės ir ne tik laidos, o vėliau aš vėl surauksi savo… veidą ir aiškinsiu jums: jūs per daug sau leidžiate. O p. valinskas ne per daug sau leidžia?!
Mitingas. Nepalaikau riaušių, bet palaikau žmones, kurie nebeturi iš ko gyventi. Ką daro valinskas? Vėl žiūri iš aukšto ir, matyt, galvoja: ot bukagalviai, tegul rėkia, vis tiek nieko nepakeis. Verta paminėti, kad mano akyse pakilo Zuokas - vienintelis nepabijojo išeiti pasikalbėti su žmonėmis ir kalbėjosi net tada, kai gavo kiaušiniu į kaktą.
Bet žinote, man ramybės neduoda, vis dėlto, tie samdinio marškiniai, paminėti anksčiau. Vėl klausiu: kas yra valinskas? Seimo pirmininkas. Kas yra Seimo pirmininkas? Seimo narys. Kas yra Seimo narys? Valstybės tarnautojas. Kas yra valstybės tarnautojas? Žmogus, kuris tarnauja Lietuvos tautai ir kuriam Lietuvos tauta už tą tarnybą moka. Taip? Viskas teisingai? Tada leiskite dar vieno klausimo paklausti: o tai jeigu mes mokame jam už tarnybą, argi jis nėra mūsų SAMDINYS? O gal jo marškiniai ne samdinio? Žinote, niekada niekada niekam nelinkėčiau turėti tokio samdinio, kaip valinskas. Niekada. Ir niekam! Nelaiminga mūsų tauta.

Žemiau nebegalima: Žalgiris


Nuo tada, kai pradėjau domėtis krepšiniu, Žalgiris visada buvo mano mėgstamiausia komanda. Nors tų žmonių, kurie sukūrė mano meilę šiai komandai, joje nebeliko. Ne, tai nebuvo Eurolygos čempionai, jie pralaimėdavo, bet vis tiek buvo mano mėgstamiausia komanda. Bet nustėrau, kai išgirdau Žalgirio “reklamą” per M-1. Tiksliai nepacituosiu, bet esmė ten buvo ta, kad “jau ratas apsisuko, jis buvo nesėkmingas Žalgiriui, bet jau naujas ratas turėtų būti sėkmingesnis”. Bet ne šitai man užkliūvo. Man užkliūvo šitas pasakymas: “mūsų laukia dar vienas TURTINGAS varžovas, šį kartą graikas”. Ką?! Prie ko tas TURTINGAS? Ar tik Žalgiris nebando savo nesėkmių aikštelėje pridengti tuo, kad kiti klubai yra turtingesni? Aš puikiai suvokiu, kad kai žmogus negauna pinigų - jam nieko nesinori daryti, nėra motyvacijos ir t.t. Tokie mes jau esame - už viską norime atlygio. Bet šitas pasakymas yra daugiau nei absurdiškas. Kam tai pabrėžti? Koks to tikslas? Gal norima, kad fanai pradėtų rinkti pinigus jų mėgstamai komandai. Aš nieko prieš, tegul aukoja, tik gal reikėtų pasakyti tiesiai šviesiai, ko norima. O gal jie nori, kad Žalgirio visi gailėtųsi? Arba nepeiktų už tokius rezultatus? Man asmeniškai tai yra bėgimas nuo atsakomybės. O gaila, nes tas Žalgiris, kurį mylėjau (kaip komandą be abejo), yra ne toks. Jie pralaimėdavo, jiems neišmokėdavo atlyginimų, bet jie nesiskundė ir jokiu būdu nesistengė savo klaidų pridengti TURTINGAIS varžovais!

Kaip vaikų eurovizija virto politiniu cirku..


Farsas. Cirkas. Kitaip pavadinti tiesiog negaliu. Eurovizija iš Balkanovizijos virto Lietuvos - Ukrainos - ir svarbiausia, Gruzijos, vizija. Dauguma šalių daugiausia taškų davė Gruzijai, net RUSIJA davė maksimalų taškų skaičių. Kitaip to pavadinti negaliu - buvo balsuojama ne už dainą, o už valstybę. Už valstybę, kuri šią vasarą patyrė karo skonį. Savaime aišku, palaikyti reikia, bet negaliu pakęsti, kai muzika yra painiojama su politika. Pripažinkime, Gruzijos vaikai buvo labai mieli, tačiau daina tikrai nekokia. Mūsų Eglė pasirodė daug kartų geriau. Be to, buvo ir kitų šalių, kurios buvo vertesnės laimėti. Va, net ir aš sakau - šalių - ne atlikėjų ar dainų, o šalių. Keista, kai visi piktinosi Balkanovizija, o dabar pažiūrėkite į pirmą trejetuką: Gruzija, Ukraina, Lietuva. Trys draugelės ilgakasės. Nieko blogo nematau, kad mūsų šalis užėmė trečiąją vietą - ji buvo verta net aukštesnės. Bet pirmos dvi šalys - Gruzija ir Ukraina - tiksliau jų dainos, tikrai nebuvo vertos tokių aukštumų (čia vėlgi, mano subjektyvumu dvelkianti nuomonė).
Man tiesiog nesuprantama, kai žmonės rėkia: nepainiokime muzikos su politika. Ir tuojau pat prideda: nesuprantu, kaip Lietuva gali balsuoti už Rusiją. Ir visai nesvarbu, kad tos Rusijos šokis, daina ar dar kas nors, buvo visai neblogi. Kažkas man sakė: čia visi Lietuvos rusai balsuoja už Rusiją. Atsipeikėkit, pailsėkit, išgerkite raminamosios arbatos: pusė rusų, gyvenančių Lietuvoje, yra tokio amžiaus, kad jiems jokios ten vizijos neberūpi. Tuo labiau nerūpi balsuoti ir leisti pinigus.
Tad šiandieninę Gruzijos pergalę vertinu kaip eilinę palaikymo akciją, nes ši šalis buvo nuskriausta. Aišku, vaikai čia nieko dėti, tos bitutės buvo labai mielos. Dėl to būtent labiausiai ir pikta - kad į šiuos kvailus politinius žaidimus yra įtraukiami vaikai.
Ir šiaip, galvoje sukasi labai žiaurus klausimas, bet, galbūt, jis yra labai logiškas: ar tam, kad mūsų atstovė laimėtų vaikų Euroviziją, Rusija turėjo užpulti ne Gruziją, o Lietuvą?!!!!!!!!!!!

Kodėl tėvas “negali” mylėti vaiko?!


TėtisTurbūt jau visiems iki gyvo kaulo įgriso vienos žinomos “šeimos” vis dažnesnis pasirodymas žiniasklaidoje. Tėvai, dėl savo begalinių ambicijų, nepasidalina niekaip vaiko. Skamba žiauriai, nes vaikas ne koks daiktas, kad galima būtų jį dalintis. Tačiau šiandien rašyti noriu ne apie tai, nes apie šią istoriją yra prirašyta tiek daug, iki pamėlynavimo. Ir lietuviai draugiškai, t.y. tradiciškai, išsiskyrė į dvi stovyklas.
Deja, man tenka išgirsti absurdiškų nuomonių, atseit, vaikas būtinai turi augti TIK su mama. Vyras, norintis rūpintis savo vaiku, piešiamas kaip kažkoks “ne toks”… Kadangi nepažįstu nei vieno iš šios nemalonios istorijos dalyvių ir nieko apie juos negaliu teigti, jų neliesiu. Būtų nekorektiška. Bet, vis dėlto, pasvarstysiu, kodėl susiformavęs toks požiūris: vaikas gali augti TIK su mama. Atplėšti vaiką nuo mamos - didžiausias nusikaltimas. Ir tos, kurios tą tvirtina, pateikia vieną vienintelį argumentą savo tiesai patvirtinti - juk ji MAMA. Nesvarbu, kokia ji, bet mama.
Visų pirma, pareiškiu, kad neturiu kol kas vaikų, todėl mano šis mąstymas gali pasikeisti tą minutę, kai kada nors gims mano, t.y. mūsų (mano ir būsimo vyro) vaikas.
Kažkodėl mūsų Tėvynėje susiformavo toks mąstymas, kad vyras nepajėgus pats vienas auginti vaiką. Drįsčiau dėl to dalį kaltės mestelti vyrams. Juk ne taip ir retai skaitome apie paliktas žmonas su kūdikiu ant rankų, na ką jau žmonas - ir meilužes palieka, ir drauges… Kita vertus, vis dažniau skaitome, kaip mamos palieka savo vaikus konteineryje.
Savaime aišku, niekas nenori skirtis (bent jau tikiuosi, kad taip yra) ir “dalintis” vaikų, tačiau ne visada pavyksta susigyventi ir kartu draugiškai auginti vaikus. Prie to požiūrio, kad tėvai negali auginti vaikų, prisidėjo, manau, ir tai, kad po skyrybų Lietuvoje dažniausiai vaikai lieka, vis dėlto, motinai. Ir ne dėl to, kad ji motina, o dėl to, kad tėvas pats nelabai veržiasi gauti globą (jokiu būdu nekalbu apie visus).
Todėl, kai Lietuvos bobikės išgirdo, kad tėvas siekia mergaitės globos, sukilo jos, iš kokioje vištidėje, ir pradėjo reikšti savo labai “objektyvią”, visažinišką nuomonę: jis materialistas, jam reikia pinigų ir t.t. ir pan., nes, atseit, tėvas tikrai negali iš meilės siekti tos globos, nes, jų nuomone, tėvas tiesiog NEGALI mylėti savo vaiko, jis būtinai turi iš tos globos sau išpešti naudos…
Iš kur toks požiūris? Negi mūsų visų tėvai tokie blogi buvo, kad mes susiformavome tokią nuomonę, jog su tėvu vaikai pražus? Negi tų moterų vyrai yra tokie nevykėliai, kad žmonos jais nepasitiki ir ne už ką neatiduotų vaiką auginti jiems (aišku, savanoriškai nei viena motina neatiduos, na, bet jeigu tektų). Tai drįsčiau paklausti, ką tokiu atveju jos veikia su savo vyrais?
Galbūt aš per daug viską idealizuoju, tik nesuprantu, iš kur tas noras SAVINTIS vaikus? Vaikų be vyrų pagalbos nebūna, o mamos laiko juos už nuosavybę. Aš nesiimsiu spręsti, ar vis dėlto su mama, ar su tėčiu vaikui geriau, bet aš manau, kad šiuolaikiniame pasaulyje nugali, deja, ne vaiko interesai, o tėvų ambicijos, kitaip tariant - kas ką įveiks.
Nesuprantu, kodėl tėčiams nesuteikiama teisė mylėti, rūpintis savo vaikais? Kodėl tie vyrai, kurie nori rūpintis savo vaiku, yra įvardijami, kaip kažkokie nenormalūs? Gal suteikime ir jiems šansą bent pabandyti? Juk pats laikas griauti tuos, nuo sovietinių laikų likusius stereotipus, nes kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad judame ne į priekį, o į užpakalį, taip sakant.

Primenu, čia tik mano nuomonė. Jeigu norite ginčytis su mano argumentais - maloniai prašau. Pastabų ad hominem nepriimu.

Pasisakysiu ir aš: rinkimų šou


Visų pirma tie, kurie nebalsavote - neskaitykite. Teisės į nuomonę neturite ir taškas.

Naudojuos proga rašyti komentarą ir laisvai išreikšti savo nuomonę, kol politikai jos neuždraudė.
Taigi, išrinkome mes savo mylimai Lietuvėlei valdžią. Bet, pasirodo, ne taip mes ją ir mylime, jeigu balsuojame “ant durniaus”… Sunku pasakyti, ar geriau balsuoti “ant durniaus” ar iš viso nebalsuoti. Prieš rinkimus sakiau: jeigu Lietuva išrinks Valinską, nusivilsiu mūsų tauta. Nusivyliau. Iki begalybės.
Norėjote cirko? Cirkas bus. Tik juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Dabar, kai artėja krizė, toks sprendimas buvo didžiausia klaida. Socdemai su visais savo pakalikais vis tiek liks ir vėl mums pudrins smegenis.
Žmogus, kuris linkęs kaltinti dėl visko kitus - nevertas pagarbos. Kad ir kaltinti dėl neįvykusio referendumo VRK arba dėl savo chamiškumo žurnalistus, man atrodo, žemas lygis. Ir čia ne jokia ne iškalba ir ne jokia ne charizma, tuo labiau oratorystė - čia elementariausias cha-miš-ku-mas! O politikas, na tas tikrasis, turi išmanyti diplomatiją ir turi ramiai priimti kritiką, o ne pulti. Bet gal neminėtajam asmeniui mes tą galime atleisti, nes jis gi ne politikas. Ir niekada tokiu nebus.
O ką, atsiprašau, nacionalinio transliuotojo vadovas veikia socdemų būstinėje? (na skydinė… kam nepasitaiko?). Ir kodėl LRT žurnalistai taip aršiai puola konservatorius? Ir tuo pačiu šliaužioja ant kelių prieš jų oponentus (vėlgi socdemus).

Ir kur gi tų žmonių protas, kurie laiko tą didvyriškumu? Kurie palaiko tą, kuris pakelia balsą prieš moterį ir ją visaip išvadina. Na, viskas suprantama, juk neminėtasis asmuo nieko apie politiką nenusimano, todėl iš karto keičia temą ir pradeda savo puolimų šou.

Man, tiesą pasakius, gėda… Skaičiau užsienio spaudą ir man gėda. Gėda, gėda, gėda. Nors balsavau ir tikrai ne už šou… Bet gėda… dėl savo tautos…

O gal per rinkimus balsuojam: kas kaltas - Mia ar Zvonkė?!


Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nesiliauna demonstruodami (-os) savo, atsiprašau, debiliškumą. Aš esu skaitytoja, žiūrovė ir klausytoja. Nors studijos negrįžtamai pakeitė mano skaitymo/klausymo/žiūrėjimo įgūdžius, bet aš vis tiek esu tokia pat, kaip ir kiti Lietuvos piliečiai. Kodėl man yra brukamos tos nesąmonės, tas visiškai neoriginalus “PR’as”?! Kur tik nepasuksi akis - visur pilna Zvonkės, Mijos ir Sabutytės nuotraukų. Kiek galima?!
Mano kantrybės taurę perpildė LNK laida “Trečias nereikalingas”. Žiūrėjau ir šlykštėjausi. O žiūrėjau todėl, kad vis dar netikėjau, kad galima taip žemai pulti. “Mieli žiūrovai, išreiškite savo nuomonę, kuri yra kalta dėl konflikto - Mija ar Zvonkė”? Aš suprantu, kad yra žmonių, kuriems trūksta proto suprasti, kiek šitas dalykas yra apgailėtinas. Jie rašo žinutes, balsuoja. Leiskite paklausti: ar jūs ten buvote? Ar matėte? Kodėl Jūs galite spręsti kas kaltas, o kas ne?! Ar nesupranta žmogeliai, kad vis tiek “laimės” Mija, nes LNK ją “remia”???
O Sabutytė? O šita pademonstravo savo didį protą vienu vieninteliu sakiniu: “apsinuoginau, nes to iš įžymybių reikalauja žmonės”. Na šlykščiau ir bukiau ir būti negali! Supykdė iki begalybės. Tiesą sakė Skaiva radijo stoties M-1 eteryje: “žmogus sau rado pasiteisinimą tam, kad galėtų demonstruoti savo “grožybes”.
Jūs man pasakykite, ar Lietuvoje nebeliko sveikų žmonių, kurie dėmesį nori pritraukti savo talentu ir muzika, o ne skandalais, nuogu užpakaliu ir pan.?! Na, yra tokių, pvz. Andrius Mamontovas. Bet tokių yra mažuma. Apgailėtina.
Ir kad baigtųsi visa šita nesąmonė: siūlau per rinkimus, kartu su referendumu dėl Lietuvos AE uždarymo, surengti referendumą dėl Mijos ir Zvonkės! Klausimas skambėtų taip: Kas kaltas dėl konflikto? Atsakymai du: a) Mija; b) Zvonkė. Tai, kuri surenka mažiau taškų, atimama pilietybė. Kaip jums ši idėja? Gal PAGALIAU baigsis tos nesąmonės mūsų gražioj tėvynėj?!

PIKTA A.

P.S. Atsiprašau, kad aš savo įrašu, kad ir labai piktu, vėl darau p. Zvonkei, p. Pilibaitytei ir p. Sabutytei PR’ą!

Važiavimo viešuoju transportu taisyklės


autopilotas.ltKai važiuoju namo autobusu, kartais atsisėdu prie pat vairuotojo kabinos ir man po nosim iškyla toks didelis plakatas, kuriame surašytos visos keleivių bei kontrolierių teisės ir pareigos bei begalė kitų dalykų. Tai va, kartais, neturėdama ką veikt, vis pasiskaitau, ką ten rašo. Lektūra ne iš įdomiausių, bet visai naudinga.
Dabar šiek tiek išleiskime į aguonų lauką pasiganyti mūsų fantaziją. Užsimerkime, įsivaizduokime save stotelėje belaukiant autobuso numeris X. Valanda 17:20 (juk žinote, ką tai reiškia). Žmonių - begalė. Atvažiuoja autobusas. Ką matote? Taip, taip - žmonės nulipa nuo šaligatvio ir bėga pasivyti autobuso, kurio vairuotojas, neturėdamas kito pasirinkimo, sustoja gal per tris metrus nuo šaligatvio. Kas pirmas veržiasi į autobusą? Na dar pagalvokite. Ooo taip, tai senutės, kurios yra linkusios kaltinti jaunimą dėl tokių nesuvokiamai nepadorių laikų ir kurios mėgsta skųstis, kad jau labai senos ir silpnos yra. Kai jos stovi prie autobuso durų, taip apie jas tikrai nepasakysi. Na, ir visi kiti grūdasi paskui jas. Lipa vienas kitam ant kojų, plėšo Maximos maišiukus, spėja vienas kitą aprėkti ir pasiginčyti.
Bet grįžtant prie mano minėtų taisyklių. Ar Jūs žinojote, kad pirmenybę į autobusą įeiti turi nėščios moterys, moterys su vaikais bei invalidai, be abejo? Vėl užmerkiame akis ir įsivaizduojame realią situaciją… Moterys, nenorėdamos, kad jų vaikai būtų sutrypti, kantriai laukia, kol visa minia vargais negalais sulips į autobusą ir tik tada lipa į jį kartu su savo vaikais.
Tų teisių ir pareigų yra tikrai nemažai. Pvz., jeigu jūs vežate bagažą, kuris užima dar vieną papildomą vietą, tas jūsų bagažas turi turėti bilietuką. O kaip yra iš tikrųjų? Kaip tik šiandien važiavau troleibusu. Prie pat taisyklių lentelės sėdėjo mergina, kuri tiesiog padėjo savo rankinuką ant šalia esančios vietos. Ar ji turėjo du bilietus? Abejoju. Ar ji skaitė taisykles? Dar labiau abejoju.
Taigi, jeigu netyčia atsisėsite prieš pat važiavimo viešuoju transportu taisykles, pasiskaitykite jas, tikrai naudinga. Ir dar prašau: nemindžiokite kojų, nesilieskite (jeigu tai įmanoma), nesistumdykite, nes negi sunku pasakyti “atsiprašau, ar jūs lipsite kitoj stotelėj”? Kas žino, gal kada nors važiuosime tuo pačiu autobusu ar troleibusu? :)

A.

KONTROlė


Vilniaus transportasAtsimenat, rašiau, kad mano mylimiausi yra gatvės tvarkytojų profesijos atstovai - visada geri, nešaukiantys ir (bent jau atrodo) tokie nuoširdūs. Šiandien supratau, kokios profesijos atstovai yra nemaloniausi (man). Ir tai tikrai nėra žurnalistai (apskritai, visas tas reikalas su žurnalistais yra labai išpūstas, juk mes esame paprasti žmonės, tokie patys, kaip jūs). Taigi, žmonės, patekę šiandien į mano akiratį - kontrolieriai. Niekada nekalbu apskritai, nes APSKRITAI nieko nebūna. Kalbu tik apie dalį. Taigi, tie kontrolieriai (o konkrečiau dvi kontrolierės, kurias mačiau ne pirmą kartą), man pasirodė ne itin malonios. Aišku, kai toks darbas, tai ir geros nuotaikos trūksta. Iš pradžių supykau, kai pradėjo garsiai rėkt ant vieno vaikino (nors jis elgėsi labai negražiai), bet vėliau pagalvojau, kad man jų gaila. Nesusitvarkiusios, piktos, nervingos… ar tokio gyvenimo mes laukiame, kai svajojame apie suaugusiųjų pasaulį? Primenu, nekalbu apskritai. Yra tikrai labai gerų kontrolierių, kurie nepamiršta padėkoti, kai jiems parodai nuolatinį ar paduoti bilietą.
Ironiška, bet būtent tokie žmonės skatina eiti į priekį ir nepasiduoti. Man yra sunku, darbų begalė, bet aš tai ištversiu. Juk nenoriu ateityje būti pikta ir nervinga teta…

Vergų dvasia || Politiniai Minedai


Iš šono žiūrėdama į gimtąją Lietuvą, nejučia pagalvoju: artinasi revoliucija. Ne, ne tokia, kuri 1789 metais prasidėjo Prancūzijoje. Ir ne tos spalvos, kuri įvyko visai neseniai Ukrainoje. Bręstančią revoliuciją pavadinčiau Prisikėlimo arba Prabudimo revoliucija.
O prasidėjo viskas nuo mokytojų. Tiesa, viso šito priešistorė buvo žymiai seniau, nes dabartinė situacija - tik veiksmo atoveiksmis. Vieną gražią, ar nelabai, dieną Lietuvą apskriejo žinia: mokytojai streikuos. Pagalvojau: teisingai. Jie tam turi daug priežasčių ir teisę. Bet tada tyliai viliausi, kad į gatves žengs visi mokytojai, o šalia jų žygiuos ir moksleiviai. Kas gi atsitiko? Streikavo maža mokytojų dalis, o moksleiviai ne tik neparėmė mokytojų, bet dar juos ir peikė (atsimenate tą skambų straipsnį delfi.lt?). Sakote, lengva man sakyti, kai jau nesu dvyliktokė. Ką gi, mano karta irgi įsivėlė į Lietuvos švietimo pinkles - pamenate tą aferą su lietuvių kalbos egzamino nusirašinėjimu?… Viena tik galiu teigti tikrai: jeigu dabar būčiau dvyliktokė ir mano mokytojai eitų streikuoti, eičiau šalia jų.
Turbūt jau plačiai nuskambėjęs Leo.lt “skandalas”… Atrodo - nepatenkintų pusė Lietuvos, bet ar tai kam nors rūpi? Ar 1,5 milijono žmonių (turbūt šiek tiek mažiau, nes daugelis kelia Airijos ir Anglijos ekonomiką) yra ko nors verti prieš vieną premjerą? “Būk pilietis - nepirk Maximoje”! O Maxima pilna žmonių. Nes, “jeigu tai manęs tiesiogiai neliečia - tai man nesvarbu”. Teisingai, taikykimės, tylėkime, kol kalbėti jau bus per vėlu.
Mano kantrybė sprogo, kai išgirdau cinišką Aplinkos apsaugos ministro pasakymą, kad, neva, sudarysime taikos sutartis su tais, kurie niokoja ir gadina mūsų gamtą ir gamtos paveldą. Tos valdininkėlės (kurios, prieš mūsų ministriuką, aišku, neturi JOKIOS galios) - nusišneka. Žinote, vieną rytą klausiausi radijo stoties M-1 žinių ir ten buvo įdėtas vienas voiceris kažkokio politiko, kuris pavartojo frazę “politiniai Minedai” - ši frazė labai taikliai atspindi mūsų šių dienų politiką ir visus šiame purve besismaginančius politikus. Nuo kada ginti valstybės interesus ir saugoti gamtą tapo neracionalu ir neprotinga? Ar mūsų politikai tikrai mano, kad jų tauta, kuri juos išrinko, yra tokia buka??? Aišku, žiūrint į mūsų politikus gali kartais ir pasirodyti, kad mes esame buki, nes juos išrinkome.
Nesuprantu. Visi aplinkui piktinasi, bet padaryti niekas nieko negali. Visų rankos surištos. Visi tyli. Tik vienas kitas balsas pasigirsta iš bandos (kalbu apie komentarus žymių ir nelabai žymių žmonių) ir tai kita bandos pusė (komentatoriai) juos sugeba aploti. Kažkas iš lietuvių veikėjų sakė, kad gyvenime neužtenka nieko blogo nepadaryti. Jeigu mes užmerkiame akis prieš neteisybę, nesąžiningumą, piktybes - mes netiesiogiai prie jų prisidedame. Lengviausia yra pasakyti: “manęs tai neliečia” ir dar, kad būtų kiečiau pridėti populiarios dainos žodžius: “man vienodai šviečia”. O ką, jeigu ne mus pačius, visa tai liečia? Valstybę kuria ne politikai, ne valdininkai ir biurokratai, ne galų gale Prezidentas, kuris ir pats yra aklas tam tikriems dalykams, bet mes patys. Mes tylime, mumis manipuliuojama, žaidžiama mūsų likimais, žaidžiama ateitimi… Mes tylime…
Net ir per šimtą metų niekas nepasikeitė. Matas Šalčius tuo metu rašė: “lietuviams susiformavo vergų dvasia: niekam nesipriešinti, nors ir blogai yra daroma”. Argi ne taip yra dabar?