Different

Man kvepia propaganda. Panašu į sovietmetį, kai buvo surenkamos grupelės žmonių valdžios sprendimams palaikyti ir sakyti, kad jie tiesiog pasakiški (kad ir kokie nelogiški jie būtų). Kam šito reikia? Kam šito reikia, jeigu Švietimo ir mokslo ministro manymu, ši reforma yra vaistas nuo visų aukštojo mokslo ligų? Ar jis mano, kad tas faktas, jog keli studentėliai ir jų organizacijos pašokinės ir pasidžiaugs tokia reforma, įtikins visus, kad ji yra teisingiausia? Šioje situacijoje jis nevykusiai prašovė.

Kitas dalykas - keista dėl Prezidento Adamkaus. Viename iš DELFI.LT komentarų rašoma, kad jį “vėl apgavo patarėjai”. Taip, taip… caras geras, tik jo patarėjai blogi. O dar keisčiau dėl studentų organizacijų. Juk jie turėtų atstovauti MUMS ir TIEMS, kurie stos į aukštąsias mokyklas. Tiesa? O ką jie daro? Atstovauja ŠMM savo koncertuose.
Nemanykite, kad aš esu prieš reformą. Ne. Aš tiesiog esu prieš šitokią reformą. Nesu iš tų, kurie naiviai tikisi, jog tas faktas, kad dėstytojas X nuo šiol gaus didesnę algą, pakeis tą faktą, kad jis neišmano savo dalyko ir dėsto iš knygos (kurią puikiausiai galima būtų savarankiškai perskaityti). Tiesa, yra tokių dėstytojų, kurie tikrai išmano savo dalyką ir studentams perduoda geriausią savo patirtį - tokių mažuma. Norisi tikėti, kad po tokios reformos pakils studijų kokybė, bet netikiu. Netikiu ir taškas.

Manau, Lietuvoje problema yra mąstymas, kad kiekvienas žmogus privalo turėti aukštojo išsilavinimo popierėlį. Ir tą popierėlį čia miniu tikrai tikslingai ir sąmoningai. Juk dabar visi jį turi, dėl to jo vertė automatiškai krenta. Turime pripažinti, kad ne visi sukurti mokslui. Yra žmonių, kurių stiprioji pusė - fizinis darbas. Ir čia nėra nieko gėdingo! Pagalvokite, kokios mūsų gatvės būtų be jų tvarkytojų. Manau, reikia panaikinti didelę dalį Lietuvos “universitetų”. Pats žodis “universitetas” yra kilęs iš žodžio “universalus”. Ką reiškia šis žodis, manau, žinote. O kurioje vietoje universalūs yra pvz. VPU ar MRU? Jokiu būdu nesiūlau jų panaikinti, bet jie tikrai neturėtų būti universitetais. Ir, vėlgi, nėra čia nieko blogo! Dar vienas dalykas - reikia mažinti studentų skaičių ir vietų skaičių. Jeigu į informatikos specialybę įstoja žmogus, kuris iš matematikos mokyklinio brandos egzamino gavo 5 - atsiprašau, bet tai yra absurdas. O kiek kiekvienais metais visi “universitetai” kartu išleidžia teisininkų? Man atrodo, kad studentas šiuo atžvilgiu yra paskutinėje vietoje - svarbiausia pritraukti kuo daugiau pinigų į universitetą. O kas bus dabar? Dabar bus dar blogiau, nes šios reformos visa esmė ir yra PRITRAUKTI KUO DAUGIAU STUDENTŲ, KAD GAUTUM JŲ “KREPŠELIUS”.

Nesuprantu, kodėl mūsų valstybėje visą laiką pradedame nuo kito galo. Visą laiką pradedama nuo pinigų. O kur garantijos? Nemanau, kad mokslas turi būti nemokamas. Bet taip pat nemanau, kad mokyklinukui, ką tik išėjusiam iš mokyklos, reikia užkrauti ant galvos paskolą su 6.5 proc. palūkanų. Aukštasis mokslas turi būti ne turtingųjų, o gabiausiųjų privilegija.

Beje, tas koncerto šūkis “Dabar arba niekada” labai jau simbolinis. Studijuoji dabar… arba niekada!

Juokaujama, kad mūsų tauta labai mėgsta kitų nelaimes ir apskritai džiaugiasi kai kaimyno namas dega. Juokas juokais, bet kartais tautiečių pyktis tiesiog liejasi per kraštus ir nežinia dėl ko. Mano pirminė išvada būtų pavydas, bet kartais tas pyktis yra tiesiog nesuvokiamas ir kažkoks, tiesą pasakius, keistas. Apskritai nesuprantu, kodėl žmonės lenda ten, kur jiems nepatinka? Na tarkime: komentatorius piktinasi, kad koks nors naujienų tinklapis “rašo nesąmones”. Tokiam atvejui yra viena labai gera išeitis: neskaityti. Nepatinka - neskaityk, juk niekas virš galvos nestovi ir prievarta neliepia skaityti vieną ar kitą tinklapį. Labai panašiai būna su muzika. “Tas balso neturi, anas gėjus, o štai tas tai baisus kaip karas” - panašių komentarų galime pasiskaityti bene po kiekvienu straipsniu arba žinute. Kai vyksta koks nors konkursas arba krepšinio čempionatas, lietuviai kaipmat tampa EKSPERTAIS. Štai vakar vyko “Dainų dainos” finalas. Nuomonės iš tiesų labai skyrėsi - vieniems svarbesnis buvo profesionalumas, atlikimas. Kitiems - šou. Vakar laimėjo profesionalumas ir didelis talentas (mano labai subjektyvia nuomone). Sasha Son laimėjo dėl savo nepaprasto nuoširdumo, sugebėjimo iš scenos spinduliuoti energiją, siųsti žinutę, kuri keliauja tiesiai į žmonių širdis. Mano nuomone, antras likęs Donatas Montvydas per daug koncentruojasi ties savimi, jo muzika nukreipta tiesiai į save, į balsą, kartais net jaučiasi pasimėgavimas “koks mano nuostabus balsas” (nieko keisto, juk žinome, kas jo mokytoja). Šiandien pasiskaičiau kelis komentarus po straipsniais, kai laimėjo Sasha Son. Keli jų kėlė labai įdomias hipotezes, su kuriomis galima arba sutikti, arba ne (priklausomai nuo to, ar sirgote už Sashą Son, ar ne). Štai viena labai homofobiška moteris rašo, kad už Sashą Son balsuos gėjai. Ką aš galiu pasakyti? Na ir gerai, koks skirtumas, kas balsuos? Svarbiausia, kad balsuos! Labai daug kam užkliūvo Sashos skrybėlaitė. Tai jau subjektyvus dalykas - vieniems ji patinka, kitiems ne.
Svarbiausia, tauta išrinko, tauta ir pasmerkė. Kas antrame komentare šaukiama: “jis liks paskutinis!!!!!”. O kas tada? Na dar keli pasimetę komentarai, kad jau geriau siųstume 69, nes jos, matai, gėdos Lietuvai tikrai nepadarytų, o Sasha Son tai tikrai liks paskutinis. Turint omenyje, kad Eurovizijoje išties galbūt labiau balsuojama ne už balsą, o už šou, gal tokia nuomonė yra iš dalies teisinga. Bet. Bet Eurovizijoje net ir šou reikalingi bent šiek tiek aukštesni vokaliniai sugebėjimai už vidutinius. O 69? Karina dainuojanti, Nelly galėtų ir nedainuoti. Rodos, Ingrida ir Goda tik žiopčiojo (bent jau nesigirdėjo Sabutytės cypavimų - ir ačiū Dievui). Mano siūlymas būtų toks - vietoj Pareigytės, Sabutytės ir Ingridos važiuoja back'ai (ir šiaip jos dainavo), Kariną su Sauliumi paliekame ir tada viskas maždaug normalu. Kiek jų scenoje buvo ir tai nesugebėjo padainuoti nepriekaištingai. O štai Sasha buvo vienas. Ir jis pasirodė puikiai (atmetant visas nuomones, kad svarbiausias - šou). Tiesa, galbūt Sashos nuoširdumui dainuojant dainą “Pasiklydęs žmogus” turėjo įtakos ir jo asmeniniai išgyvenimai. Tuo geriau, juk daina skamba žymiai natūraliau, kai ją “jauti”. Nors, kitą vertus, jam dar yra ką tobulinti. Kad ir lietuvišką tartį. Jis žodį “pasiklydęs” dainuoja “pasiklydės” (visi žino, kad ę tariame kaip eee).

Ką aš norėjau pasakyti? Visų pirma, nebūkime pikti. Niekas nieko mums neprivalo. Niekas neprivalo balsuoti už tą atlikėją, kuris patinka būtent mums ir niekas neprivalo rašyti/kalbėti/elgtis taip, kaip mes to norime. Jeigu mums kas nors nepatinka - tai mūsų problema. O jeigu mes jau išsirinkome savo atstovą Maskvoje, tai užuot pildami purvą ant jo, palaikykime jį ir tikėkime juo. Kad ir kokia krizė būtų Lietuvoje ar pasaulyje, palaikyti saviškį nieko nekainuoja..

Visų pirma, leiskite paklausti: o kas yra valinskas? Daugeliui jis yra tas pats šoumenas, linksminęs tauta TV ekranuose. O dabar? Dabar jis Seimo pirmininkas? Kas yra Seimo pirmininkas? Seimo pirmininkas nėra Seimo vadovas! Apie tai rašo Vytenis Povilas Andriukaitis čia.
Bet kodėl tada šis žmogus elgiasi taip, lyg būtų ne tik Seimo vadovas, bet ir Lietuvos prezidentas? Jis ne tik jaučiasi turintys teisę nurodinėti kolegoms, su kuriais žurnalistais kalbėti su kuriais ne (pasak Salamakino), taip pat jis įvedinėja neregėtus apribojimus žurnalistams, šie apribojimai iš esmės pažeidžia žodžio laisvę.
Tik pamanykite, ponas valinskas įvedė draudimą filmuoti tualetuose. Leiskite paklausti: ar kas nors kada nors tuose tualetuose yra filmavęs? Ar parodęs nors vieną reportažą? Aš asmeniškai nemačiau. Tad tokie apribojimai yra absurdiški, jais buvo siekiama atkreipti dėmesį ir pažeminti žurnalistus (tikruosius, pabrėžiu) kad tie, neturėdami ką veikti, landžioja tualetuose ir tik filmuoja, fotografuoja, įrašinėja. Absurdas!
Iš esmės kiekvienas būsimas politikas yra susipažinęs su tuo, kad teks būti viešumoje. Keista, kad p. valinskas taiko dvigubus standartus. Kaip jums tai, kad į jo sveikatos patikrinimą buvo sukviesti žurnalistai? Dėmesio žmogučiui reikia? Ar tik nepasijautė jis pirmuoju asmeniu valstybėje? (apsaugok Viešpatie mus nuo tokios nelaimės!) O kai ateina laikas kalbėti apie RIMTUS, pabrėžiu, RIMTUS ir visiems labai rūpimus klausimus, valinskas nori, kad žurnalisto nei kojos nebūtų ten, kur tie klausimai bus svarstomi. Taip, klounada. Pasilinksminkime, gaukime dozę dėmesio, tegul mus pafilmuoja visokios bulvarinės ir ne tik laidos, o vėliau aš vėl surauksi savo… veidą ir aiškinsiu jums: jūs per daug sau leidžiate. O p. valinskas ne per daug sau leidžia?!
Mitingas. Nepalaikau riaušių, bet palaikau žmones, kurie nebeturi iš ko gyventi. Ką daro valinskas? Vėl žiūri iš aukšto ir, matyt, galvoja: ot bukagalviai, tegul rėkia, vis tiek nieko nepakeis. Verta paminėti, kad mano akyse pakilo Zuokas - vienintelis nepabijojo išeiti pasikalbėti su žmonėmis ir kalbėjosi net tada, kai gavo kiaušiniu į kaktą.
Bet žinote, man ramybės neduoda, vis dėlto, tie samdinio marškiniai, paminėti anksčiau. Vėl klausiu: kas yra valinskas? Seimo pirmininkas. Kas yra Seimo pirmininkas? Seimo narys. Kas yra Seimo narys? Valstybės tarnautojas. Kas yra valstybės tarnautojas? Žmogus, kuris tarnauja Lietuvos tautai ir kuriam Lietuvos tauta už tą tarnybą moka. Taip? Viskas teisingai? Tada leiskite dar vieno klausimo paklausti: o tai jeigu mes mokame jam už tarnybą, argi jis nėra mūsų SAMDINYS? O gal jo marškiniai ne samdinio? Žinote, niekada niekada niekam nelinkėčiau turėti tokio samdinio, kaip valinskas. Niekada. Ir niekam! Nelaiminga mūsų tauta.